Kaip smagu pašonėje turėti nuostabų mišką. Kiekvienas pasivaikščiojimas tai šimtai atradimų ir naujų patirčių. Šį kartą miškinėdami stebėjomės grybų pasaulio įvairove.
Palikę namus už nugaros, danguje palydime į oro uostą besileidžiantį lėktuvą.
Kelios minutės kelio ir mes jau miške.
Susėdę į po karo likusią tranšėją kalvos viršūnėje vyrai svajoja čia pasistatyti palapinę ir joje apsigyventi.
Miško proskynoje – hipodromas, kuriame lėtai risnoja ištreniruoti žirgai.
Nustatoma tolimesnė žygio kryptis.
Adomui reikia poilsio. Buvo daug juoko, kai mažylis nusivertė nuo sudžiuvėlio.
Pasiekėme įspūdingo dydžio raguvą. Prie jos šlaito prikibusios dvi medžių milžinų porelės.
Kažkas iš peties padirbėjo ir raguvos gale surentė didžiulę užuovėją.
