Ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką
Dominykas: „Aš jų nebijau, jos mane myli!“
Porelė
Dominykas: „Aš ne gobelenas, aš – DOMINYKAS!“
Namie. Kepam blynus (Ačiū seneliams už virtuvę!)
Ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką
Dominykas: „Aš jų nebijau, jos mane myli!“
Porelė
Dominykas: „Aš ne gobelenas, aš – DOMINYKAS!“
Namie. Kepam blynus (Ačiū seneliams už virtuvę!)
Ligos jau beveik nebekankina, o kai už lango toks oras – nuodėmė neišlįst pakvėpuot grynu oru.
Senąja Karolinos gatve nusileidom iki niekam „nebereikalingų“ vyriausybės svečių namų, pakilom iki tuščiavidurio medžio, nuo regyklos pasidairėm į Vilnių ir grįžom namo.
P.S.Fotoaparatą palikom namie
Keli kadrai iš ką tik prabėgusios vasaros.
Šiandien su Dominyku išėjom į miškelį gelbėti pasvirusio medelio. Kažkas iki mūsų spėjo jį nupjaut… Pasimaišė mat! Išgelbėjom kitą. Aplankėm senuosius medinius laiptus iš Karoliniškų į Žvėryną, smagiai pasivaikščiojom.
Šiandien smagi diena. Mus aplankė seneliai, teta ir pusbrolis iš Tauragės. Kol Adomas miegojo padarėm mažytę staigmeną – nedidelį žygį po Karoliniškių apylinkes.
Čia keletas akimirkų:
Laikydamiesi darželio režimo, šeštadienį priešpiet, sūnus didysis kartu su tėčiu gryno oro įkvėpt patraukė į gretimo mikrorajono džiungles. Po tokių tropinių vasaros orų nepasirodytų nuostabu jei vietoj voveraičių greit pamatysim būrelį makakų.