Pagaliau! Keletą metų vis nepavykdavo apsilankyti Vievyje įsikūrusiame Lietuvos Kelių muziejuje. Priežastis – iš primityvesnių serijos – muziejus dirba tik darbo dienomis ir tik iki 17:00. To pasekoje metams jau įpusėjus toks gan unikalus muziejus viešai džiaugiasi lankytojų skaičiui perkopus vos 300. Tragikomiška, bet apsilankyti čia tikrai verta.
Beje, apsilankymas čia nieko nekainavo. Vienintelė čia buvusi darbuotoja trumpai pamąsčiusi sakė, kad mokėti… „Ai, nereikia“.
Adomas dailiai apsikirpo. Keti pritaria.
Rugsėjo pirmoji visuomet kažkuo ypatinga. Šiais metais Rugsėjo 1-oji vyko rugsėjo 3 dieną. Vyrai pasipuošę, susišukavę, gėlės rankose. Bet tik trumpam. Po nuobodžių ceremonijų išsinėrė iš uniformų ir vėl virto savimi.
Taip pakankamai ekspromtiškai, dar beveik neatvėsus gimtadienio tortui sėdo Adomas su tėčiu į autobusiuką ir išlėkė vienai dienai paganyti akių po nuostabią Latvijos sostinę. Buvo rugsėjo pirmoji, bet mokiniai į mokyklas kai kur visai nesirinko, nes papuolė šeštadienis.
Priekinius. Prisidėjo tėtis.
Ta proga ryte padarėme trumpiausią pasaulyje fotosesiją.
