Gimtadienis. Kaimynės

Miela mūsų Kaimynė pakvietė kartu švęsti gimimo dieną kiek neįprastoje vietoje, Grybų dvaro arklidėse. Taip, be arkliukų ir kitų gyvulėlių ten karštų bulvių kaimiškai druskintų buvo, ir blynų čirvinių ant krosnies keptų nėjo sustoti čepsėjus.

Gimtadienis. Kaimynės

Būdami smarkiai punktyrūs į žirgyną atvykom per anksti.

Gimtadienis. Kaimynės

Tėtis, nerasdamas veiklos, ėmėsi raginti modelius pozuoti ant tvorų.

Gimtadienis. Kaimynės

Atriedėjus pavėlavusiems, visi sugužėjo į arklides.

Gimtadienis. Kaimynės

Su tikrais arkliais. Gal net žirgais.

Gimtadienis. Kaimynės

Kaimynės mama Kaimynė kalbina Grybų Grybą – arklidžių šeimininką.

Gimtadienis. Kaimynės

Vaikams sudiktuojama instrukcija, bet vyrams juk instrukcijos nereikalingos.

Gimtadienis. Kaimynės

Gimtadienis vaikiškinis, todėl agurkėlis taip ir liko vienišas.

Gimtadienis. Kaimynės

Bulvė, mirkoma į druskos ir kanapių mišinį, visiems bemat nuotaikas pakėlė.

Gimtadienis. Kaimynės

Net ožkų šeimyna subruzdo barzdoms vėjui moti.

Gimtadienis. Kaimynės

Šių dienų riteriams ginklai nebereikalingi.

Gimtadienis. Kaimynės

Su didžiuliais griausmais trobon įvirto Grybas, nešinas drakono liepsnas spaudančia lazdele.

Gimtadienis. Kaimynės

Tačiau vyrus nustebino kas kita.

Gimtadienis. Kaimynės

Šventės šventėja barbariškai nukando poniui galvą…

Gimtadienis. Kaimynės

Adomas nebuvo nei matęs, nei regėjęs tokio drąsaus elgesio.

Gimtadienis. Kaimynės

Bet saulelė nuriedėjo anapus Baltijos.

Gimtadienis. Kaimynės

Danguje liko tik prisvilęs mėnulio blynas.

Gimtadienis. Kaimynės