Po dienos darželyje norisi prasiblaškyti. Lekiam į centrą. Blaškomės.
Tuo pačiu sugalvojom paprastą būdą kaip mokintis raides ir skaičius: aplink tiek daug ženklų, dangčių-dangtelių, automobilių ant kurių tiek raidžių, tiek skaičių netrūksta. Tereikia stabtelti ir perskaityti.
Eilinis vakaras grįžus iš darželio. Dominykas su tėčiu paupiu dviračiais, Adomas su mama skrieja automobiliu. Visi susitinkam Vilniaus širdyje.
Šeštadienį laikinai teleportavomės į laikinąją sostinę. Norėjom aplankyti zoologijos sodą, bet žmonių ten buvo gerokai daugiau nei gyvūnų, tad maršrutą pakeitėm. Apžiūrėjom pilį, šaudėm iš lanko, skersai išilgai išvaikščiojom santaką ir dar visokių smagių veiklų suradom. Grįždami dar aplankėm a. a. senelį ir po tokios ilgos dienos, kelionei artėjant į pabaigą Adomas smarkiai pūtė į ūsą.
Sekmadienis buvo labai rimtas ir vyriškas. Gerai išsimiegoję ir prikirtę sumuštinių išvažiavom pažindintis su Trakais. Visais. Pradedant nuo senųjų, baigiant salos pilimi.
Vyrams labai patiko. Daug įspūdžių. Nuostabi diena.
Sekmadienį prastas oras kiek prablaivėjo. Mama su Adomu liko namie, o tėtis su Dominyku išlėkė pasidairyti po atgimusią Medininkų pilį ir tuo pačiu paieškoti lobių. Tądien radom net keturis!
Smagu vakarop išlįsti į Vilniaus senamiestį.
Einam patikrinti ar veikia elevatorius. Veikia, bet tik ne tuo metu, kai reikia.
…bet gėlės gražios
Šis „bočelis“ Dominykui kažkuo nepatiko
Improvizuota čiuožyklė prie Karaliaus Mindaugo paminklo
Adomas skenuoja aplinką, mama žurnalus
Užsiridenom ant kalno pasigrožėt senamiesčio panoramom
Gedimino pilies „konservai“