Kaip gera sutikti rytą miške – visur taip tylu, atrodo, kad paukščiai keliskart garsiau čiulba. O didžiausias stebuklas – maistas gamtoje gerokai skanesnis, nei namie. Tikėjomės sutikti ir pusryčiaujančių stirnų, deja… Nepaisant to, rytas buvo nuostabus.
Skaityti toliau: Pusryčiai gryname ore
Labai labai netoli nuo Dubingių iš ežeriuko pavadinto Suoseliu į Asveją teka Jurkiškio upelis. Jo apylinkės ir slėnis tokie gražūs, kad žmogus čia visų malonumui įrengė ir ne itin ilgą, bet labai smagų pažintinį taką.
Skaityti toliau: Jurkiškio upelio pažintinis takasLietuvą užklojo puraus sniego sluoksnis. Miškai nors ir be lapų, bet atrodo pasakiškai gražiai apsisiautę baltus kailinius.
Laisvą popietę tėtis su Adomu išdūmė aplankyti mažai kam žinomus Rokantiškių ir Kučkuriškių piliakalnius gudriai pasislėpusius Vilniaus miškuose.
Vaikai lauke regis suvalgytų bet ką. Lauke gaminti paprastą maistą ir juo mėgautis jau tampa tradicija.
Nuo namų iki tėčio darbo pėsčiomis galima nueiti per pusvalandį arba per tris valandas. Priklauso nuo to, kurį maršrutą pasirinksi: greičiausią ar vaizdingą ir įdomų.
Kaip smagu pašonėje turėti nuostabų mišką. Kiekvienas pasivaikščiojimas tai šimtai atradimų ir naujų patirčių. Šį kartą miškinėdami stebėjomės grybų pasaulio įvairove.
