Rugsėjo pirmoji visuomet kažkuo ypatinga. Šiais metais Rugsėjo 1-oji vyko rugsėjo 3 dieną. Vyrai pasipuošę, susišukavę, gėlės rankose. Bet tik trumpam. Po nuobodžių ceremonijų išsinėrė iš uniformų ir vėl virto savimi.

Rugsėjo pirmoji visuomet kažkuo ypatinga. Šiais metais Rugsėjo 1-oji vyko rugsėjo 3 dieną. Vyrai pasipuošę, susišukavę, gėlės rankose. Bet tik trumpam. Po nuobodžių ceremonijų išsinėrė iš uniformų ir vėl virto savimi.
Norėtųsi, kad tos akimirkos būnant su geriausiais draugais tęstųsi amžinai. Penktadienį Adomas nusprendė, kad nedažnam, bet labai laukiamam svečiui Bernardui smagiausia būtų parodyti keletą savo mėgiamų vietų.
Pagaliau po kelių nesėkmingų bandymų pavyko aplankyti slibino Bazilisko namus – Vilniaus bastėją.
Po dienos darželyje norisi prasiblaškyti. Lekiam į centrą. Blaškomės.
Tuo pačiu sugalvojom paprastą būdą kaip mokintis raides ir skaičius: aplink tiek daug ženklų, dangčių-dangtelių, automobilių ant kurių tiek raidžių, tiek skaičių netrūksta. Tereikia stabtelti ir perskaityti.
Kai tėtis grįžta iš darbo – namie būti nesinori, todėl kaskart vienur ar kitur įkišam nosį. Šįkart kėlėmės į Šv. Jonų bažnyčios varpinę pasidairyti į miestą iš aukščiau.
Ir Lietuvai, ir tėčiui šiandien buvo svarbi diena ir graži šventė. Ta proga gerą pusdienį linksmai praleidom mieste.
Smagus sekmadienio vakaras prie Gedimino pilies. Adomas savo jėgomis beveik įkopė į pačią Gedimino kalno viršūnę!
Broli, pirmyn!