Pažintis su totorių praeitimi

Netoli Vilniaus yra gyvenvietė keistu pavadinimu Keturiasdešimt Totorių. Tai – viena seniausių totorių gyvenviečių visoje LDK. Čia totorius atsigabeno Vytautas. Kaimo pavadinimą paaiškina įdomi legenda. Belaisviai totoriai, apgyvendinti Trakų kunigaikštystėje, iš Vytauto gavo privilegijų – išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas čia apgyvendintas totorius turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas.

Du lietuviai

Į kaimo pakraštį atvažiavome su tikslu pasivaikščioti po miškelį, kuriame slepiasi senosios totorių kapinės. Jos įtrauktos į nekilnojamų kultūros paveldo objektų registrą. Kapinės – ne ištisos, o trys atskiri plotai. Pirmoji dalis ant gražios natūraliai apaugusios kalvelės, ją vadina Strazdų kapinėmis.

Senosios totorių kapinės

Tiesa, į kapines kalvelė nelabai panaši, tik kur ne kur matosi grubiai skaldyti masyvūs apsamanoję lauko akmenys. Kapinių ribos gana aiškiai matomos, nes riedulių nebelieka.

Strazdų kapinės
Strazdų kapinės
Netikėtas radinys – drevinės bitininkystės palikimas
Generolo Платонъ Михайловичъ Стаценко ir jo žmonos kapas

2017 metais atkurtas caro laikų generolo kapas yra tarp Strazdų kapinių ir didesnio senojo kapinyno. Apie patį generolą jokių žinių nėra. Neaišku net ar jis pats buvo totorius.

Totorių kapinynas

Giliau miške – didžiulis totorių kapinynas. Čia galima rasti ir arabiškais simboliais įrėžtų akmenų. Prieš važiuodami čia, atlikome namų darbus – pasiėmėme kreidelių.

Antkapinis akmuo su arabiškais simboliais
Adomas ryškina simbolius kreida
Vyrai su azartu įniko į darbą: – Va dar čia paryškink! Dar čia!
Mums nesuprantamos kultūros rašmenys

Grįžęs namo Dantė ilgai šifravo užrašą, bet net ir gavus apytikslį rezultatą tiksliai suprasti užrašo nepavyko.

O man, kur pažiūri, visur pavasariai!