Regis jau ne pirmą kartą rugsėjo pirmosios šventė perkeliama į patogesnę dieną. Šiemet Baltijos Kelio įkvėpti trendina kardeliai. Gražu. O vyrai auga nesustodami.
Šią šventinę gedulo dieną rytas visuomet turi savito žavesio. Lyg ir reikia skubėti, bet to laiko kaip ir pakankamai. Spėjo nutikti ir tokia keistai smagi istorija. Dominykas iš ryto buvo užsiregistravęs kirpyklon kažkur už kelių kilometrų nuo namų, tai tam, kad išvengtumėm spūsčių sėdom ant motociklo ir pasileidom į rytinį autochaosą. Išlaviravom iki kirpyklos, jau kaip ir reiktų kirptis, bet kirpėjas sako: „Pala, tu gi neužsirašęs“. Maigo darbo grafiko lentelę ekrane ir šiaip, ir taip, iš tiesų – nieko panašaus į Dominyko Dantės vizitą. Ką padarysi, pažvengėm ir sutarėm, kad ras laiko po pietų. Taip su šypsena ir grįžom nieko nepešę, bet už tai buvo gera proga kartu pasivažinėti motociklu – irgi į naudą.
Dominykas ne baisiai norėjo nusifotografuoti, tai va taip per 15 sekundžių gavosi…
Prie mokyklos Adomo klasiokai susirinko vieni kitų išsiilgę. Truputį gaila, kad mylimą mokytoją Ingą gyvenimo kelias nuvedė kitur, bet nauja mokytoja regis ne žiežula, tikėsimės, kad visi susidraugaus.
Po šventės tėtis su Adomu keliavo į miestą pėsčiomis, o Dominykas su mama išvažiavo į kirpyklą.
Pakeliui į tašką B radome naują pakilimą ant Barbakano.
„Keulėje“ Adomo ir tėčio jau laukė labai gražiai apsikirpęs Dantė su mama.
Prisikirtę vėl trumpam išsiskyrėme. Viena pora išvažiavo namo, kita baidyti balandžių…
…žaisti „grindys yra lava“ ir t.t.
