Vasario 16-osios akimirka beklaidžiojant Tarkovskio filmo pėdsakais.
Mėnuo: vasario 2015
Žaislų muziejus
Tarp dviejų gražių švenčių išriedėjom į Žaislų muziejų. Nors gidės kalbos greit atsibodo, bet pora valandėlių pralėkė kaip greitasis traukinys.
Žiemos rūpesčiai
Iš debesų žiema po tam iškišusi galvą
Nei pikčiurna kokia su šūdais rudenio barės
Ir su šalčiais jo šlapius nudegino darbus,
Ik ji jau po tam, rudens iškuopusi šūdus,
Ant visų baisių klampynių kelią padarė
Ir su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino.
Panašu, kad Kristijonas, mintydamas apie žiemą, rašalo veltui nešvaistė. Štai ir mums rūpestis tapo kieme besisukiojančią pūgą balnoti. Tad suzgribę į roges miškelin už gatvės pasidavėm.
Katedros požemiai
Lauke šalta ir drėgna – metas lįsti į požemius, ten šilta, nėra vaiduoklių ir istorijų įdomių galima paklausyti. Pvz., kad Adomo zuikis pabaidė Vytauto Dižiojo žirgą, o kaip žinia nuo jo nukritęs Vytautas sunegalavo ir pamirė.
