Negalim be miško

Miškas kaip upė. Jis nuolat keičiasi, kasdien vie kitoks. Negali du kartus nueiti į tą patį mišką. Žiūrėk ten paukšteliai jau lizdą susisuko, štai baravykas pro samanas nosį kiša, o va anas medis jau nudžiuvęs, netrukus vėtra jį išvers… O kiek miške išsiraizgę takelių! Todėl mus miškas taip traukia.

Šliužai puola! O gal bėga?

Baravykas žaidžia slėpynių

Ąžuolai žaliuos

Pamirštas tiltelis per Vilnelę

Pievų muzikantas

Pasukus link namų Adomui labai patiko sprinto žaidimas. Taip lekiodami nė nepastebėjom, kai ant kalvų ėmė šmėžuoti namai.

O kamino šito jau nebėra…