Kad fotoaparatas be reikalo nedulkėtų, retsykiais smagu ir namie papyškinti.
Metai: 2017
Ekspromtu į Ventspilį
Ar oras gali būti blogas? Ne. Jūs patys blogi.
Trys vyrai, nežiūrėdami į orų prognozes išlėkė pas kaimynus latvius nuotykių ieškoti.
Svečiuose pas Alpakas
Dominykas sakė, kad nori sodybos. Jei tokią turėtų, augintų alpaką. Net savo kambary šieno turėtų, kad pas jį galėtų užeiti.
Kad geriau įsivaizduotume kaip atrodytų išsipildžiusi svajonė, su visa gauja moksleivių aplankėme alpakas gyvenančias sodyboje netoli Trakų.
Rugsėjo 1-oji (2017)
Adomas ėmė ir netikėtai užaugo. Ne ūgiu, o darželį išmainė į mokyklą.
Negalim be miško
Miškas kaip upė. Jis nuolat keičiasi, kasdien vie kitoks. Negali du kartus nueiti į tą patį mišką. Žiūrėk ten paukšteliai jau lizdą susisuko, štai baravykas pro samanas nosį kiša, o va anas medis jau nudžiuvęs, netrukus vėtra jį išvers… O kiek miške išsiraizgę takelių! Todėl mus miškas taip traukia.
Adomas lanko užmirštus piliakalnius
Lietuvą užklojo puraus sniego sluoksnis. Miškai nors ir be lapų, bet atrodo pasakiškai gražiai apsisiautę baltus kailinius.
Laisvą popietę tėtis su Adomu išdūmė aplankyti mažai kam žinomus Rokantiškių ir Kučkuriškių piliakalnius gudriai pasislėpusius Vilniaus miškuose.